This project is financed by the Lithuanian Council for Culture.
Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros Taryba.

A lot of photographers want to create a photobook themselves; it seems exciting to publish your own book. How hard could that be? We see in photobook stores a lot of different design photobooks telling different stories. What we don’t see at first glance is how many phases and steps they all went through to get there.

The first major task in creating a photobook is defining well the core concept of the project. This first step includes posing many questions like what story do I want to tell? How do I want to tell this story? What is my target audience? I know there is some resistance to the last question, and it tends to be asked in the very end or even avoided. But it is an essential question that will help to choose a direction and help to make conscious decisions in favor of the book in the next phases. If we don’t choose, we might not get where we want. For example, if the target is large, if we choose to sell our book in the mainstream of all types of book markets, our book may need to be ‘’more simple’’, it may need some text to help the reader to understand better the concept and we may need to make different choices. After clearing your ideas it’s important to take a better look at the photographs you have chosen for your project and revaluate: are they all aligned to my project’s concept? Maybe there is something that needs to be removed or maybe there is something missing?

After responding these questions, we may move further and think about the book’s concept. How can we transfer the project’s concept into a book’s concept? What this book is supposed to do? What kind of experience a viewer should have? What is this book supposed to tell the viewer? How is it supposed to tell the story? Is there a story line? What are these photographs telling me? What the way the book is constructed is trying to tell me? Every single answer must own its direction, every answer has to align into the same direction so that in the end the book would not contradict itself. We might start to think about the shape of the book, what size, how many pages, which type of binding could work best. Consider the materials, especially paper and the feeling it gives you. How should the book feel when kept in hands? How the pages are being open, do the book opens completely itself or it remains partly closed?

The key element here is to choose. “I was once an architect and one thing I learned is how not to spread your ideas across the entire building, when it came to the materials and construction. You need to have a very solid foundation of ideas, of concept and vision, and from there, choose the key elements that need to be kept, everything else then is allowed to shift to support the ideas” (Weber). I know it’s a lot to think about and there are many decisions to be made but it’s very important to take all the necessary time to reflect and step by step all those decisions can be made consciously and in favor of the book.

 

Koncepcijos apibrežimas

Daugelis fotografų nori kurti fotografijos knygas; tai atrodo labai įdomu – išleisti savo knygą. Negi tai jau taip sunku? Fotografijos knygų parduotuvėse galime išvysti įvairaus dizaino knygų, pasakojančių skirtingas istorijas. Tačiau iš pirmo žvilgsnio nematome, kiek etapų ir žingsnių visų šių knygų autoriai įveikė, kad sukurtų norimą rezultatą.

Pirmoji pagrindinė užduotis kuriant fotografijos knygą – tinkamai apibrėžti pagrindinę projekto koncepciją. Šis pirmasis žingsnis apima daug klausimų, pavyzdžiui, kokią istoriją noriu papasakoti? Kaip aš noriu papasakoti šią istoriją? Kokia yra mano tikslinė auditorija? Žinau, kad pastarasis klausimas gali sulaukti tam tikro pasipriešinimo, ir dažniausiai jis užduodamas pačioje pabaigoje arba netgi jo apskritai vengiama. Visgi tai yra esminis klausimas, kuris padės pasirinkti kryptį ir priimti sąmoningus sprendimus, naudingus kuriamai knygai kituose etapuose. Jei jo vengsime, gali būti, kad neatsidursime ten, kur norime atsidurti. Pavyzdžiui, jei tikslas yra fotografijos knygos platinimas plačiajai auditorijai ir ji bus pardavinėjama tradiciniuose knygynuose, tuomet kuriama fotografijos knyga turėtų būti „paprastesnė“ – gali prireikti šiek tiek teksto, kad skaitytojas geriau suprastų koncepciją. Dėl šios priežasties gali tekti priimti skirtingus sprendimus. Išgryninus savo idėjas, svarbu atidžiau pažvelgti į projektui pasirinktas fotografijas ir iš naujo įvertinti ar jos visos atitinka projekto koncepciją? Gal yra kažkas, ką reikėtų pašalinti, o gal kažko trūksta?

Atsakius į šiuos klausimus, galima judėti toliau ir pagalvoti apie knygos koncepciją. Kaip projekto koncepciją galima perkelti į knygos koncepciją? Ką šia knyga norima pasiekti? Kokią patirtį ji turėtų suteikti žiūrovui? Ką ši knyga turėtų pasakyti žiūrovui? Kaip ji turėtų papasakoti istoriją? Ar yra istorijos linija? Ką man sako parinktosios fotografijos? Ką man sako knygos kūrimo būdas? Kiekvienas atsakymas turi turėti savo kryptį, o atsakymų visuma turi būti nukreipta ta pačia kryptimi, kad galų gale knyga neprieštarautų pati sau. Galime pradėti galvoti apie knygos formą: kokio dydžio bus knyga, kiek puslapių ją sudarys, kokio tipo įrišimas galėtų tikti geriausiai. Pagalvokite apie medžiagas, ypač popierių, ir jausmus, kuriuos jis kelia. Kokį pojūtį turėtų teikti fotoknyga laikant ją rankose? Kaip bus verčiami puslapiai, ar knyga bus visiškai atversta, o gal nepilnai?

Pagrindinis elementas čia yra pasirinkimas. „Kažkada buvau architektas ir vienas dalykas, kurį išmokau, tai kaip nepaskleisti savo idėjų po visą pastatą, kai kalbama apie medžiagas ir konstrukcijas. Svarbu turėti labai tvirtą idėjų, koncepcijos ir vizijos pagrindą ir juo remiantis rinktis pagrindinius elementus, kuriuos reikėtų išlaikyti, o visa kita galima keisti, prisitaikant prie idėjų“ (Weber). Žinau, kad reikia apie daug ką pagalvoti ir priimti daug sprendimų, tačiau labai svarbu neskubėti – tuomet žingsnis po žingsnio galima priimti visus sprendimus sąmoningai ir pasitarnaujant pačiai knygai.